Tačiau pradėkime nuo apibrėžimų. Kas tas yra hakeris? Yra du apibrėžimai. Vienas – mass medijos įtakotas, piešiantis šauniuosius klaviatūros žokėjus ir skaitmeninių bankų vagis, Kitas – labiau releksivus, naudojamas pačių hakerių.

Mane asmeniškai labiau domina antroji reikšmė, nes ji žymiai platesnė. Hakeris, tai tas, kuris nenustygsta, kol supranta bazinius reiškinių veikimo principus. Hakeris Ockham'o skustuvu nupjausto buzzwordus, nukrapšto nuo paviršiaus sintaksinį cukrų ir laupo reiškinį tol, kol lieka tik jo esmė. Tokiu būdu hakeris – ne būtinai programuotojas ar kompiuterininkas. Gali būti hakeris stalius, hakerė matematikė, hakeris filologas, hakeris dizaineris. Svarbiausia aistra. Pažvelkime, iš ko sudaryta hakerio motyvacija.

Tai labai paprasta, bet tuo pat metu ir labai sunkiai įgyvendinama nuostata. Dežnai Lietuvoje girdime (man norisi sakyti “girdėjome”) kaip niekas nieko amžinai negali. Negali nes tas, nes anas, nes neturi, nes nemoka, nes nežino, ko paprašyt leidimo.

Tai turbūt stipriausiai motyvuojantis veiksnys.

Žinot, tas jausmas, kur nieko nebuvo, tada tu ėmeisi veiksmo ir pyst – yra. Tame kažko yra tarytum kaip nuo dievo – tas jausmas, kad gali dauginti dalykų pasaulyje – jis kabina ir veža. Toks beveik narkotinis kaifas, kaip kaip kaip.. kaip .. bet nenukrypkime.

Kūriniai yra paveikesni tada, kai jie yra aktualūs ne tik jų kūrėjui. Hakeris rūpinasi aplinka, kurioje jis veikia, nes veikti geroje aplinkoje yra tiesiog malonu. Hakeriui rūpi, kad jo kūriniai būtų prasmingi kitiems žmonėms, taip pat jis rūpinasi, kad kiti žmonės išprustų iki lygio, kur jie galėtų pasinaudoti jo kūriniais.

Laisva ranka mestelsiu dar vieną hipotezę.

Mes jau beveik perėjome į tokį visuomenės būvį, kuriame kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau turi.

Skamba paradoksaliai, bet taip yra žinių ekonomikoje. Jeigu ieškotumėt programuotojo, ar rinktumėtės tą, kuris yra paskelbę 20 nuosavų atviro kodo projektų ir yra prisidėję prie dar tuzino, ar tą, kuris kažką parašė į CV? Ar rinktumetės stalių, vedantį kassavaitinį drožinėjimo būrelį?

Ir tai ne šiaip hipiški paistalai. Visa tai tikrai veikia – ar žinote, kad bene 75% viso interneto veikia ant atviro kodo programinės įrangos. Ir tai įranga, kurią parašė tokie paprasti geekai, kuriuos motyvuoja minėti veiksniai. Ar žinote, kad jūsų Mac OS X branduolys yra FreeBSD – į Linux panaši sistema, sukurta Berklio universitete entuziastų hakerių? Tokių pavyzdžių yra galybė.

Taigi.

Mes, būrys žmonių, čia Vilniuje norėjome fizinės vietos, kur galėtume kultivuoti šias vertybes ir puoselėti savo aistrą inžinerijai. Prieš du metus pradėjome viešinti Technariumą ir kviesti žmones prisijungti.

Kodėl reikėjo fizinės vietos skaitmeniniame amžiuje? Nes mes visgi dar esame žmonės iš mėsos ir kakų, be to, mus domino realūs fiziniai daiktai, ne tik programinė įranga. Žinot, aš kaip programuotojas galiu jums pasakyti – tas yra didžiulis dalykas padaryti daiktą savo rankomis, tokį, kur mamai gali parodyt.

Hm. Hakerspeisas.

Na, idėja nėra nauja, yra daug panašių veiklos formų su įvairiais pavadinimais – Hakerspeisas, meikerspeisas, FabLab'as, techshop'as.

Mes patys ne vieną butelį prasiginčijome dėl apibrėžimo, bet kuo toliau, tuo labiau linkstame save vadinti hakerspeisu. Nėra čia labai didelių skirtumų, tik vertybinis fonas.

Taigi, ką mes ten veikiam tame hakerspeise?

Kartais – tai nerimti vakaro pasikrapštymai, kaip šis prokrastinatorius – kolega perkonfigūravo šiukšlių konteineryje rastą mikrobangę į vietinio veikimo EMP ginklą.

O čia kolegos tyrinėjo 100W RGB LED'ą ir sukūrė tokį savotišką psichovizualinį prietaisą pavadinimu “Orb or Death”.

O čia yra tai, kas lieka Lenna.jpg rekursiškai sušėrus JPEGų kompresijos algoritmui 1000 kartų.

Bet tai tik žaidimai, mes savo vietoje taip pat ir rimtai dirbame, tyrinėjame naujas idėjas, ieškome naujų technologijų.

Pavyzdžiui – čia 3D spausdintas laptop'o stovelis, sumodeliuotas naudojant dvi dvimates projekcijas,

O čia – super tikslių atstumo sensorių kalibravimo įrenginys, gamintas pagal užsakymą. Verta pabrėžti, kad gaminant jį buvo suvirinti su skirtingi metalai, kas yra gan sudėtingas nemažai pgydžių reikalaujantis procesas.

O čia – staliaus prikeltas naujam gyvenimui sovietinio dizaino foteliukas. Atkreipkite dėmesį, kaip blizga naujas lakas.

Žodžiu, mes turime 700kv m patalpas, kuriose yra šiokių tokių įrankių

Beje, visa mūsų turima įranga yra suneštinis balius – mes neturime rėmėjų ir vietą išlaikome išimtinai savo jėgomis.

Pas mus šiandien yra: medžio dirbtuvė su visais pagrindiniais medžio apdirbimo įrankiais

Metalo dirbtuvė su keletu suvirinimo aparatų bei bazine įranga, elektronikos ir kompiuterių dirbtuvė, keramikos, juvelyrikos ir mažosios metalurgijos dirbtuvės, fotografijos studija, pora mašinistų gamina skaitmenines metalo apdirbimo stakles, pradedame lazerinio pjovimo staklių gamybą, aviatoriai gamina robotinius lėktuvus, kuriasi biochemijos laboratorija, aludariai krapšto bravorą.

Žodžiu, mes turime įrankių.

Ir pas mus yra žmonių, mokančių tais įrankiais naudotis.

Žinoma, visa tai neturėtų prasmės, jei mes nesidalintume tuo, ką mokame su kitais. Lietuviškai save pristatome kaip “atviras dirbtuves” - tokiomis ir stengiamės būti. Be to, kad dažnas užklydėlis ras pagalbos ir sužinos, kaip naudotis vienu ar kitu įrankiu, mes darome ir šiek tiek labiau formalias pastangas – kiekvieną pirmadienį vyksta elektronikos būrelis, du kartus per mėnesį vyksta metalo darbų mokymai, staliai laiko tai vieną tai kitą pameistrį, kas mėnesį vyksta renginys Hack and Tell, bendradarbiaujame su kitomis panašiomis iniciatyvomis, darome elektronikos workšopus.

Čia Urtės Mildos ir Bartošo sukurta instaliacija “Mikroskopas”, kuri buvo eksponuojama šiais metais.

Be menininkų pas mus užklysta ir begimstančių startupų.

Dar leisiu sau laisva ranka mostelėti tokį pareiškimą. Lietuva – hardwaro startupų kraštas. Štai, įsteigiau.

Dažno hardwaro startupo problema yra ta, kad jo operatoriai yra žmonės anksčiau dirbę programavimo srityje. Tokiems mes esame įkūrę specialią startupų lėtintuvo programą – užduodame sunkių klausimų, išsklaidome iliuzijas ir duodame namų darbų. Su daiktų gamyba mat yra kiek kitaip – čia nėra recompile mygtuko ir veiklos dinamika visai kita. Be to, ne kiekviena šauni idėja pasirodo tokia šauni, kai nuodugniai prabrausini, ko yra pirkti ebėjuj po 10 dolerių.

Na, o tiems, kas ieško atsakymų į sunkius klausimus Technariumas yra visai nebloga vieta gyvenimo pradžiai – prototipų gamybai, darbuotojų paieškai, mažaserijinei gamybai. Kol esi tik pradedanti įmonė, niekam neįdomu gaminti tau 20 detalių, visi kalbasina milijoninius užsakymus į Švediją ar dar kur, todėl tokios vietos kaip Technariumas ar Green Garage – puikios platformos startuoti – gali pradėti nesusipirkęs kiekvieno įmanomo įrankio.

Visada kviečiame pasikalbėti, surenkame pažįstamų žmonių, kuriems žinome, kad gali būti įdomus vienas ar kitas projektas. Daug idėjų miršta dar negimusios, daug mutuoja ir tampa kitomis idėjomis, kai kurios juda pirmyn.

Ačiū ir iki susitikimo ateityje.